stypas

stỹpas sm. (2) NdŽ 1. J¹ mietas, baslys: Įkalk stỹpą į žemę Klm. Matyt, miško gero būta – drūti stỹpai Lb. 2. Q526 statinės lankas: Su plieniniu smeigtu gali i stypo skyles prasmeiginti Klp. ^ Parbėga bačkelė … be dugno, be stypo, be lanko TDrVII155(Klp). 3. J¹ stiebas: Pušis pridera rąstams ir pratiesams (mastams, stypams) laivų prš. 4. scom. kas labai išstypęs, išaugęs: Šioks toks stỹpas jau išstypo, nors dešimtus metus testojo Šts. 5. NdŽ juok. gandras.